ūžtelėti

ū́žtelėti, -ėja (-i, -ia NdŽ, KŽ), -ėjo Š 1. intr. FrnW, KŽ trumpai suūžti, suošti, sušvokšti: Vėjas ūžtelėjo medžių lapijoj rš. ^ Pušies šaka linkterėjo, visa girė ūžtelėjo LTR(Šv). ║ suskambėti, suaidėti: Kaip sykį šovė, plaukai dulkėjo, giružė ū́žtelėjo JV432. 2. intr. pūstelėti: Šaltas oras ū́žtelėjo jam į veidą NdŽ. Į trobą ūžtelėjo šalto oro gūsis rš. Gaivus rudens vėjas, kvepiantis vystančiais lapais, ūžtelėja į vidų rš. Bet pačiam vidūnakty ūžtelėjo vėjas, ir daržinėlės durys sugirgždėjo LTR(Dkk). | Kambarin ū́žtelėjo pluoštas šviesos NdŽ. 3. tr. Ant pilstelėti, šliūkštelėti: Viedrą vandenio kaip ū́žtelėjo ant galvos Krs. Skieda, ū́žtelė[ja] milžėjos [v]andens, o kiek dar pieninė[je]! Rdn. Miltai balti, pieno gerai ū́žtelėjau – putra būs skaniausia, pirštus nusilaižysi Krš. Įpilsu [v]andens, ū́žtelėsu tauko patirpiusi, būsi paėdęs Rdn. 4. intr. NdŽ plūstelėti: Pro pylimo spragą ūžtelėja stati vandens banga J.Dov. I taip staiga, kai iš viedro ūžtelėjo lytus ant galvos Vdk. Ūžtelėjo man kraujas per burną rš. 5. tr. staigiai išgerti, gurkštelėti: Ū́žtelėk susyk [degtinės taurelę], i bus gatava Jrb. 6. intr. Sb pulti, šokti: Ūžtelėjo prie šalutinių durų ir taip susigrūdo, kad nė vienas prasisprausti nebegali rš. Staiga visas [paukščių] būrys ūžtelėjo L.Dovyd. 7. intr. žnektelėti, driokstelėti: [Meteoras] nušvito, sušvilpė ir ūžtelėjo į dirvą Mš. Ji susipainiojusi ūžtelėjo į griovį rš. Medis susvyravo kaip pakirstas ir su visu sunkumu ūžtelėjo žemėn rš. ║ pliumptelėti: Ir pagaliau didžiulis molio luitas ūžtelėja į vandenį rš. 8. intr. suduoti, smogtelėti: Man lazda ū́žtelėjo per galvą Dkš. 9. intr. imti veržtis, išsiveržti (apie liepsną): Ūžtelėjo liepsna, ugnies plotmai pasipylė Btg. Juodųjų dūmų ir ugnies stulpas iki debesų ūžtelėjo prš. Tuo metu raudoni ir skaistūs liežuviai prasimušo viršum daržinės ir su žarijų stulpu ūžtelėjo M.Katil. 10. intr. NdŽ pasilinksminti, papuotauti: Vestuvių proga ir jie gerokai ūžtelėjo rš.